Mitas, kad darbštūs ir gabūs emigravę iš Utenos

Jau beveik dešimtmetį Utenoje veikia Norvegų kapitalo bendrovė „Nosted mechanika“, įsikūrusi J. Basanavičiaus g. 114, AB „Utenos krosnys“ gamyklos patalpose. Vienas iš pagrindinių bendrovės „Nosted mechanika“ gaminių – metalinės grandinės automobilių ratų pravažumui padidinti slidžiuose, sunkiai pravažiuojamuose keliuose. Automobilių „apavas“ nuolat tobulinamas: nuo įvairiausių padangų protektorių iki dyglių jose įmontavimo, automatinio slėgio reguliavimo. Tačiau snieguotuose, apledijusiuose kalnuose senasis išradimas – ratus „apauti“ grandinėmis – išliko ir kažin, ar ką gudresnio būtų galima sugalvoti.

Tiesa, grandininis automobilių „apavas“ taip pat nuolat tobulinamas. Atsižvelgiant į darbo sąlygas grandinių gamybai parenkamas metalas, grandinių storis, karkaso konstrukcijos, tvirtinami dygliai, tvirtinimo detalės.

Norvegijoje esanti didžiulė gamykla šį geležinį automobilių „apavą“ gamina daugiau kaip šimtą metų, jos prekybos ženklas žinomas ne tik kalnuotose Europos vietovėse, bet ir už Atlanto: Kanadoje, JAV ir kitose šalyse.

Skandinavijoje ratų grandinės naudojamos ne tik miško kirtimo ir išvežimo darbuose. Jas naudoja kelių tiesimo ir priežiūros mašinoms, net mokinius į mokyklą vežantiems autobusiukams… Grandines naudoja ir karinė technika. Norvegijoje yra teritorijų, kuriose žiemą draudžiama važinėti be ratų grandinių. Panašiai, kaip pas mus vasarinėmis ir žieminėmis padangomis.

Anksčiau Norvegijoje šio profilio gamyklų buvę beveik dvi dešimtys, dabar liko dvi stambiausios. Tobulinamos gamybos priemonės, sukuriama net naujų staklių linijų, bet gamybai, susidedančiai iš smulkių detalių, reikia daug rankų darbo, aukštos kvalifikacijos darbininkų, o didelė pridėtinė vertė nesukuriama. Šalis, įsisavindama naujas šiuolaikines technologijas, vis plačiau gamindama sudėtingus įrengimus, pradėjo stokoti darbo rankų. Paprastesnė gamyba iškeliama į kitas šalis, kur yra kvalifikuotų žmonių. Taip norvegų gamyklos filialas, pasak jo generalinio direktoriaus Dainiaus Tvarijono, atsirado Utenoje. Tuo metu Utenoje žlugo nemažai metalo apdirbimo įmonių, inžinieriai ir kvalifikuoti darbininkai ieškojo tinkamo darbo.

Nuo mažų iki drąsesnių ir platesnių žingsniųKlimanskas

Gamykla pradėjo veiklą pastačius keletą staklių, pasikvietus dvidešimt metalo apdirbimo įmonėse dirbusių uteniškių. Tuo pat metu pradėta gaminti miško kelių valymo, medžių traukimo, vėliau prikabinamą ir pakabinamą rąstų krovimo inventorių.

Į Uteną atvežtos gamybos priemonės ne naujos, tačiau šiuolaikiškos, turi programuojamą valdymo sistemą, įsigytas prietaisas lazeriu pjaustantis tikslias detales iš plieno lakštų, koordinatinės frezavimo staklės ir kita. Įmonė augo lėtai, tačiau gamyba ir žmonių skaičius didėjo net sunkiausiais krizės metais.

Genaralinis bendrovės direktorius Dainius Tvarijonas neslepia, kad krizės metais jiems buvo lengviau negu daugeliui lietuviškų įmonių. Norvegai turėjo plačią rinką, gerai žinomą savo prekės ženklą.

Uždarbiai lietuviški, bet darbovietė patinka

Norvegai, atrodo, patenkinti, įsikūrę Utenoje. Iš dviejų Norvegijoje esančių gamyklų dabar atvežama apie 40 staklių, gamybos linijų, atvažiuos Norvegijos specialistai, kurie padės stakles pastatyti, suderinti. Uteniškiai iš anksto ruošėsi šiam augimui, sukūrė įrankių gamybos barą, kuris reikalingas tam, kad naujas stakles galėtų šiek tiek pakeisti, pritaikyti vietos sąlygoms. Uteniškiai patys gamins ir grandines.

Įmonės generalinis direktorius Dainius Tvarijonas, paklaustas, ar dėl plėtros padaugės dirbančiųjų, pasakojo, kad šiuo metu įmonėje dirba 150 darbuotojų. Sumontavus papildomą staklyną, darbuotojų šiek tiek daugės, tačiau rinka reikalauja pigesnės produkcijos, todėl stengiamasi gamybą kuo daugiau mechanizuoti ir automatizuoti.

Dabar Utenoje įmonių su tūkstantiniais kolektyvais tikriausiai neatsiras, įmonė su 150–200 dirbančiųjų nedideliam miestui labai svarbi. Reikėtų skaičiuoti ne tik „Nosted mechanika“ dirbančius, įmonė perka paslaugų: pervežimo, elektros specialistų ir daug kitų. Įmonė taip pat suteikia paslaugų kitoms Utenos metalo apdirbimo gamykloms.

Kai kurie įmonių vadovai dejuoja, kad prireikus darbuotojų, jų nepavyksta prisikviesti. Geriausi išvažiavę į užsienį, aukštosios mokyklos ir mokymo centrai žmonių profesijai neparuošia, o daugelis galinčių dirbti tik rūpinasi pašalpomis, visai nenorėdami dirbti.

Dainius Tvarijonas pasakojo, kad dėl darbuotojų paieškos sunkumų nejaučia. „Įmonėje atlyginimai ir uždarbiai tokie, kaip ir kitur Lietuvoje atitinkamos kategorijos metalų apdirbėjų. Žmonių kaita maža, jie brangina darbą. Tiesa, vienas kitas emigravo, tačiau po kurio laiko sugrįžo į įmonę… Sunkumų, pasirenkant darbuotojus nėra todėl, kad jų skaičių didiname lėtai. Norvegai laikosi galiojančių darbo, socialinių garantijų įstatymų, tarpusavio sutarčių ir duoto žodžio. Laiku išmokami atlyginimai, darbininkai žino sistemą, pagal kurią auga uždarbis“, – teigė D. Tvarijonas.

Į mokymo įstaigas daug vilčių nededama. Direktoriaus nuomone, kažin, ar mokyklos gali paruošti darbuotojus konkrečiam darbui. „Nosted mechanika“ dirba patyrę inžinieriai, meistrai, jie uteniškiai. Trūkstant dirbančiųjų, jie į įmonę pasikviečia pažįstamų žmonių ir paruošia sudėtingam darbui. Įmonėje dirba nemažai jaunų žmonių, vyrų, moterų, tačiau tiesiai iš mokymo centro ar kolegijos ateina retai, o atėjusius reikia mokyti. Europoje didelės gamyklos turi savo mokymo centrus, kurie paruošia sudėtingų technologijų inžinierius, technologus, aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Mažos įmonės tokių centrų neturi, jaunimą dirbti paruošia patyrę darbuotojai.

Norvegai įmonę įkūrė Utenoje dėl pigesnės darbo jėgos. Jei atlyginimai Lietuvoje didės, ar nesikraustys norvegai į kitą šalį?

Pasak „Nosted mechanika“ direktoriaus, dabar norvegams pigiau gamintų Rumunijoje, Bulgarijoje, gal Graikijoje, tačiau Utenoje galvojama apie įmonės plėtimą. Kai buvo kelios staklės ir dvidešimt dirbančiųjų, įsikurti Utenoje buvo nesunku. Dabar staklynas didelis, yra dvi brangios metalo grūdinimo krosnys, kurias sunku demontuoti ir išvežti. Pagaliau yra aukštos kvalifikacijos specialistų, turinčių darbo patirties. Kaip bus vėliau – prognozuoti neįmanoma. Gal čia bus gaminami žymiai sudėtingesni įrengimai, duodantys didesnę pridėtinę vertę, aukštesnius atlyginimus.

Norvegų bendrovės „Nosted mechanika“ Utenoje kūrimosi ir augimo raida prieštarauja plintančiam mitui, kad darbščiausi žmonės emigravę iš Utenos, o likę tinginiai ir pašalpų gavėjai.

Algimantas Stanaitis
2012-09-11
Publikuota: http://www.utenoszinios.lt/print.php?type=N&item_id=1804

 

PARTNERIAI

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo taisyklėmis.